Sportas ir širdis

„Bėgame nuo infarkto“ – gerai žinomas posakis. Be abejo, bėgimas – labai sveika.  Tačiau pradėti bėgioti jau prasidėjus pirmiesiems širdies ligų požymiais be nuodugnaus ištyrino ir gydytojo konsultacijos pavojinga. Noras keisti gyvenimo būdą – sveikintinas. Svarbu nepulti į kraštutinumus ir ilgai nesportavus nepradėti nuo didelių krūvių.

Širdies raumuo netreniruojamas silpsta

Turėtume žinoti, kad net 6 proc. mirčių pasaulyje vyksta dėl fizinio aktyvumo stokos. Netreniruojamas širdies raumuo, kaip ir visi kiti organizmo raumenys, praranda elastingumą, silpsta, atrofuojasi. Jeigu širdis negauna krūvio, vadinasi, ji netreniruojama, o tai gali sutrukdyti jai gerai atlikti savo funkciją – varinėti kraują, taip aprūpinant organizmą deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Todėl net jei nė neketinate užsiauginti didelių raumenų, pasirūpinti širdimi, suteikiant jai reikalingą krūvį, yra būtina.

 Running

 

Naudingas reguliarus …

Jeigu seniai nesportavote, apie jums tinkamiausią fizinę veiklą pasitarkite su gydytoju. O jei įtariate, kad galite sirgti širdies ligomis, gydytojo konsultacija yra būtina. Džiugu, kad pastaruoju metu sveikas gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis ir jaunus žmones raginti būti fiziškai aktyvius nereikia. Tiesa, jiems iškyla kitų problemų – nepersitempti treniruočių metu. Taigi, reikia nepamiršti, kad sveikas krūvis yra toks, po kurio žmogus išeina atsigavęs ir pilnas jėgų, o ne vos pavelkantis kojas.

Nuo ko pradėti? Visiškai pasyvios gyvensenos žmonės galėtų pradėti nuo pasivaikščiojimo, kaskart didindami tempą ir atstumus. Fizinė veikla bus naudinga, jei ji bus reguliari, todėl itin svarbu, kad ji patiktų, kitaip žmogus ją mes. Todėl rekomenduojama rinktis pagal pomėgius: pvz., šiaurietišką ėjimą, plaukimą, šokius.

… ir intensyvus sportas

Kad sportas stiprintų širdies ir kraujagyslių sistemą, jis turi būti pakankamai intensyvus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, suaugusiųjų sveikatą ir širdies bei kraujagyslių sistemą stiprina toks fizinis aktyvumas, kuris trunka ne mažiau nei 30 min. 5 kartus per savaitę ir kurio metu sudeginama apie 200 kcal energijos per dieną.  Jei žmogaus fizinis aktyvumas mažesnis, jo gyvenimo būdas laikomas pasyviu. Apskaičiuota, kad žmonėms, kurie sportuoja ne mažiau nei 30 min. 5 kartus per savaitę (t.y. koks rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas), mirties rizika, palyginti su fiziškai  neaktyviais, sumažėja 19 proc.

Taigi, fizinis aktyvumas mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, aterosklerozės riziką, reguliuoja kūno svorį, silpnina streso poveikį.

Svarbu, kad krūvis turėtų būti parinktas individualiai, atsižvelgiant į amžių, lytų, fizinį pasirengimą, svorį ir ligas. Širdį ir kraujagysles teigiamai veikia vadinamieji aerobiniai (didinantys deguonies poreikį kraujyje) pratimai – ėjimas, bėgimas ristele, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt.


Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas