Rūkymas ir širdis

Rūkymas ir širdis

Nepaisant medikų, įvairių visuomeninių organizacijų ir politikų pastangų, rūkančiųjų skaičius išlieka didelis. Šiuo metu Lietuvoje rūko daugiau kaip trečdalis 15–64 m. amžiaus gyventojų. Praėjusiais metais atlikto tyrimo (Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusių šalies gyventojų (15–64 m. amžiaus)) duomenimis, du iš trijų (66,0 proc.) apklaustųjų  yra rūkę nors kartą gyvenime; nė karto nebandžiusių rūkyti yra 34,0 proc. Rūkymas Lietuvoje yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų.

cigarette

O juk  rūkymas yra viena svarbiausių mirčių priežasčių ir daugelio ligų rizikos veiksnys. Daugelis gali manyti, kad rūkymas labiau žalingas kvėpavimo sistemai, tačiau  jis ne mažiau kenkia ir širdžiai bei kraujagyslėms.

PSO duomenimis, kasmet dėl rūkymo padarinių miršta 6 mln. pasaulio gyventojų. Prognozuojama, kad jeigu tokios tendencijos išliks, 2030 m. rūkymo sukeltos ligos  pasiglemš net 8 mln. žmonių.

Kas vyksta rūkant?

Užsirūkėte, užtraukėte dūmą ir … Įkvėpti tabako dūmai patenka į plaučius, po to į  kraują, kuris, prisotintas kenksmingų medžiagų, jas išnešioja po visą organizmą.

Tabako dūmuose yra daugiau kaip 4 tūkst. įvairių medžiagų, iš kurių apie 200 – kenksmingos sveikatai, o pagrindiniai nuodai – tai dervos (kaupiasi plaučiuose), nikotinas (lengvai patenka į kraują ir skatina širdies ligas) ir anglies monoksidas (arba smalkės, kurios išstumia deguonį iš hemoglobino ir taip pat skatina širdies ir kraujagyslių ligas).

Taigi, kai visos šios kenksmingos medžiagos patenka  į mūsų organizmą, kraujagyslės į tai reaguoja spazmais. Todėl rūkant padidėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujo spaudimas. Beje, rūkymas gali sukelti ne tik periferinių, bet ir širdies vainikinių arterijų spazmą. Be to, rūkant į širdį mažiau patenka deguonies, o tai didina miokardo infarkto riziką.  Rūkymas pažeidžia vidinę kraujagyslių sienelę (entodelį), todėl skatina aterosklerozę, taip pat didina kraujo klampumą, dėl ko didėja trombų susidarymo rizika. Dar vienas blogumas – rūkymas sumažina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją, skatina laisvųjų radikalų, kurie gali sukelti daugelį ligų, pagreitinti organizmo senėjimą, gamybą.

Kodėl verta mesti rūkyti?

Apie 70 proc. rūkančiųjų nori mesti rūkyti, dauguma jų bent kartą bandė tai daryti, tačiau tik 1–5 proc. pavyksta tapti nerūkančiais savarankiškai. Kitiems reikalinga pagalba. Medikų teigimu, mesti rūkyti naudinga bet kokiame amžiuje, nes pagerėja savijauta, o kartu mažėja rizika susirgti tabako dūmų sukeltomis ligomis, o jei jau sergama, ligos sėkmingiau gydomos ir valdomos.

Rūkaliai prieš nerūkančiuosius:

  • Rūkantiesiems rizika susirgti koronarine širdies liga dvigubai didesnė.
  • Miokardo infarkto rizika vyrams, per dieną surūkantiems 20 cigarečių, padidėja 3 kartus, moterims – 6 kartus. Rūkant daugiau, infarkto rizika auga dar sparčiau.
  • Rūkantieji gyvena trumpiau, o tie, kuriems rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didelė, – net 10–20 metų.

Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas