Nutukimas ir širdis

Nutukimas ir širdis

Nutukimas – tai būklė, kai organizme kaupiasi pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis. Nutukimas laikomas XXI amžiaus epidemija. Ypač neramina, kad daugėja nutukusių vaikų. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje (kartu ir Lietuvoje) gyvena 22 mln. vaikų, turinčių antsvorio, o 5 mln. iš jų yra nutukę. Be to, nustatyta, kad kasmet tokių vaikų padaugės 400 tūkst., o tai sudaro prielaidas, kad nemažės ir nutukusių suaugusiųjų, nes net 80 proc. nutukusių paauglių nutukę būna ir suaugę.

obesità

Kodėl nutukimas yra blogis?

Todėl, kad didina daugelio ligų, o ypač širdies ir kraujagyslių, išsivystymo riziką. Ypač pavojinga, kai kūno svoris viršija normalų daugiau kaip 30 proc., o riebalai kaupiasi pilvo srityje (vadinamasis pilvinis (arba obuolio tipo) nutukimas). Kuo didesnis santykis tarp pilvo ir klubų apimties, tuo didesnis pilvinio nutukimo laipsnis. Rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupėje atsiduria vyrai, kurių liemens apimtis didesnė kaip 102 cm, ir moterys, kurių liemens apimtis didesnė kaip 88 cm, nes tai rodo, kad yra pilvinis nutukimas.

Kaip rašoma Lietuvos širdies asociacijos puslapyje, kiekvienas antsvorio kilogramas padidina smulkiųjų kraujagyslių, kuriomis širdis priversta pumpuoti kraują, ilgį maždaug 2 km. Suprantama, kad tai smarkiai padidina krūvį širdžiai, dėl ko ji padidėja, sustorėja jos sienelės. Nutukusiųjų kraujagysles greičiau pažeidžia aterosklerozė, jiems yra turi didesnė rizika susirgti tromboze, jie dažniau serga infarktu, širdies ritmo sutrikimu, širdies nepakankamumu. Taip pat nutukusieji trumpiau gyvena, juos dažniau ištinka staigi mirtis.

Sergančiųjų viena dažniausių širdies ligų – arterine hipertenzija – tarp nutukusiųjų 3 kartus daugiau nei tarp tų, kurių kūno masė normali. Svorio padidėjimas iki 10 kg lemia, kad kraujo spaudimas padidėja 2–3 mmHg. Ir, priešingai, normalizavus kūno masę, galima sureguliuoti ir kraujospūdį. Nustatyta, kad, numetus 1 kg svorio, sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis) spaudimas sumažėja 1 mmHg.

Norint išvengti dislipidemijos (tai padidėjęs ar sutrikęs cholesterolio kiekio santykis kraujyje), būtina sekti ir kontroliuoti savo kūno svorį. Šiandien dažniausiai kūno svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI).  Jis apskaičiuojamas kūno masę (svorį) dalinant iš ūgio, pakelto kvadratu. Jei  KMI < 18,5, – žmogaus kūno svoris nepakankamas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo. Kai KMI = 18,5–24,99, kūno svoris yra normalus. KMI esant tarp 25 ir 29,99, yra nedidelis antsvoris, rizika susirgti dar nėra didelė, tačiau jau rekomenduojama susirūpinti savo svoriu ir mityba. Kai KMI yra daugiau nei 30, žmogus laikomas nutukusiu. Jam dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitomis ligomis. Būtų geriausia, jei visą gyvenimą išliktų ideali kūno masė – KMI = 22.

Dislipidemija  dažniausiai kyla dėl netinkamos mitybos, tačiau kartais gali būti susijusi ir su paveldimu polinkiu.  Ją diagnozavus, prieš skiriant gydymą pacientą būtina ištirti, nustatyti gretutines ligas, atmesti antrines dislipidemijos priežastis. Visiems pacientams paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidus mažinanti dieta, fizinio aktyvumo padidinimas, svorio mažinimas, rekomenduojama mesti rūkyti, koreguojami kiti dislipidemiją lydintys rizikos veiksniai.

Ką turi bendro toksinai ir antsvoris?

Žmonės tikrai ne visada pasirūpina savo organizmo švara, tačiau laimei pats organizmas yra labai protingas. Kiekvieną kartą vartojant įvairias kenksmingas ir netinkamas medžiagas (netinkamai maitinantis), organizmas stengiasi jas visas nustumti kuo toliau nuo gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų. Pirmiausia valymo procesą atlieka šalinimo organai, tačiau tam tikrais momentais ir jie nebesugeba visiškai išvalyti organizmo nuo žalingų medžiagų. Tuomet saugiausia vieta toksinams „sandėliuoti“ tampa riebalinis audinys, o riebalai yra geras konservantas, kuris neleidžia „sandėlyje“ esantiems toksinams cirkuliuoti po visą kūną. Taip pradeda augti pilvas, platėti klubai, atsiranda pagurklis ir t.t. Paprasčiau tariant – pradedama stambėti.

Anot rusų akademiko A. Stolešnikovo, gyvenančio ir dirbančio JAV,  toksinai sudaro beveik pusę žmogaus kūno svorio. A. Stolešnikovo duomenys paremti gydomojo badavimo praktika – mokslininkas stebėjo daug ilgai badavusių žmonių. Pasak akademiko, žmogaus „geroji“ dalis sveria apie 50 kg. Visa kita – nereikalingas balastas. Taigi, pasak A. Stolešnikovo, jei žmogus sveria 70 kg, jis su savimi nuolat nešiojasi 20 nereikalingų kilogramų.

Kuo daugiau su maistu, vaistais ar oru gaunamų toksinų, tuo didesnė žala. Pasidaro sunkiau dirbti kepenims, ima formuotis tulžies pūslės akmenys, kenčia inkstai, sąnariuose atsiranda druskų sankaupų, silpsta imuninė sistema, lėtėja medžiagų apykaita. Taip pat kraujyje daugėja „blogojo“ cholesterolio, reikšmingai padidėja tikimybė susirgti įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Toksinai užteršia organizmą, sutrikdo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Kaip mesti svorį?

Nutukimą lemia netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas ir tai, kad žmogus suvartoja kalorijų daugiau nei jų sudegina. Norėdami išvengti širdies ligų turėtume mažinti kūno masę. Tačiau griebtis įvairiausių dietų, nepasitarus su dietologu, nerekomenduojama. Juolab kad, naujausiais duomenimis, kone visos dietos yra žalingos, nes verčia organizmą kentėti, o jis į kančias reaguoja kaupdamas atsargas. Todėl dėl specialios dietos reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kita vertus, nevartoti širdžiai žalingų produktų galima ir būtina. Širdžiai kenkia riebus maistas, druska, tad šių produktų reikėtų vengti. Nevalgyti paskubomis, žiūrint televizorių ar dirbant, nes tada suvalgoma daugiau nei reikėtų. Taip pat svarbu būti fiziškai aktyviems. Bene vienintelis patikimas ir veiksmingas būdas palaikyti sveiką svorį – reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba.  Tiktai propaguojant tokį gyvenimo būdą ilgus metus bus užtikrintas nekintamas, normalus svoris ir gera savijauta.

 Būtina sekti ir išlaikyti normalų kūno svorį

Šiandien kūno svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI) – kūno masė (svoris) dalinama iš ūgio, pakelto kvadratu:

KMI = svoris (kg) : ūgis (m)²

• jeigu KMI < 18,5 – žmogaus kūno svoris nepakankamas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo;

• jeigu KMI = 18,5–24,99 – kūno svoris normalus, rizika susirgti minimali;

• jeigu KMI = 25–29,99 – yra nedidelis antsvoris, rizika susirgti dar nedidelė, bet jau būtina susirūpinti savo svoriu ir mityba;

• jeigu KMI > 30, žmogus nutukęs, dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitomis ligomis.

Būtų nuostabu, jei visą gyvenimą išliktų ideali kūno masė – KMI = 22.

Dažnai mes nežinome savo kūno masės ir, nors ir esame nutukę, manome esantys normalaus svorio. Nutukimas – per didelis riebalų susikaupimas riebalinėse ląstelėse ar (ir) riebalinių ląstelių skaičiaus padidėjimas žmogaus organizme, kuris yra žalingas sveikatai. Nutunkama, kai valgoma per daug, o dirbama, judama, sportuojama per mažai.

Yra skiriami 3 nutukimo laipsniai:

• pirmo laipsnio (I°) nutukimas (antsvoris) yra nedidelis, KMI = 25–29,9;

• antro laipsnio (II°) nutukimas – vidutinis, KMI = 30–39,9;

• trečio laipsnio (III°) nutukimas – sunkus nutukimas, KMI > 40.

Būtina rinktis maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio

Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos aterosklerozės rizikos veiksnių. Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas, per gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas. Daug sočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje mėsoje, kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste. Riebalai yra sveikos mitybos piramidės viršūnėje, taigi šiuos maisto produktus reikėtų vartoti saikingai.

Įdomu, kad kai kurios šalys savotiškai kovoja su nutukimu. Pvz., Japonijoje netgi išleistas įsakymas, pagal kurį didžiausia leistina liemens apimtis 40–74 m. vyrams yra 90 cm, o to paties amžiaus moterims – 85 cm. Tie, kurių apimtys didesnės, privalo lankytis pas specialistus (šaltinis – www.balsas.lt).

 


Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas