Mityba ir širdis

Mityba ir širdis

Sveika mityba ne tik padeda išvengti ligų, ji naudinga ir jau sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Gydytojai pripažįsta, kad subalansavus mitybą gerėja sergančiųjų širdies ligomis būklė, taigi gali būti koreguojamas jau išrašytas gydymas ir skiriama mažiau vaistų arba mažinamos jų dozės.

Mityba ir širdis

Didžiausi širdies priešai – kokie jie?

Didžiausias širdies priešas – druska. Ji didina kraujo spaudimą, o sergant širdies nepakankamumu jos kiekį reikia ypač riboti, kadangi ji sulaiko skysčius pacientams, kuriems dėl ligos jie ir taip nepasišalina iš organizmo. Sveikas žmogus valgomosios druskos per parą turėtų suvartoti 4–5 g, sergantysis – perpus mažiau. Apskaičiuodami druskos kiekį turėtume nepamiršti, kad ji gali būti užslėpta, t.y. įvertinti, kad jos yra jau pagamintuose maisto produktuose, pusfabrikačiuose (duonos, mėsos gaminiuose, varškėje ir t.t.) ar netgi mėgstamuose prieskonių mišiniuose. Tyrimai įrodė, kad, sumažinus kasdien suvartojamos druskos kiekį 3 g, sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja apie 5 mmHg.

Antra, valgome per riebiai. Širdžiai ir kraujagyslėms žalingas per didelis gyvulinių riebalų (juose yra sočiųjų riebalų rūgščių) kiekis, kadangi jis padidina cholesterolio kiekį kraujyje, o taip kartu didėja ir kraujagyslių aterosklerozės tikimybė. Taigi kitas širdies priešas – produktai, kurių sudėtyje yra didelis cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Jų gausu: riebioje mėsoje ir riebiuose pieno produktuose, kiaušinių tryniuose. Derėtų itin vengti keptų, riebių, paniruotų (miltuose ar džiūvėsėliuose) patiekalų, stengtis rečiau valgyti antienos, žąsienos, avienos, kiaulienos ar veršienos. Renkantis mėsos produktus, geriausia rinktis jautieną, laukinių žvėrių mėsą, triušieną, vištieną (be odelės), kalakutieną (be odelės). Patiekalus virti, troškinti, kepti ant žarijų, grotelių.

Taip pat rekomenduotina atsisakyti lašinukų, rūkytos riebios mėsos, rūkytos ir virtos dešros, patiekalų iš riebaus faršo. Juos galima pakeisti rūkyta liesa mėsa, liesomis dešromis. Ne mažiau širdžiai žalinga ir gyvūnų vidaus organų mėsa (kepenys, smegenys, širdis, inkstai ir kt.), tad ir ja derėtų nepiktnaudžiauti. Nepamiršti, kad nors du kartus per savaitę mėsą rekomenduotina pakeisti žuvimi. Tačiau būtina žinoti, kad ir netinkamai pasirinkti žuvies produktai gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi. Nederėtų dažnai vartoti krabų, omarų, austrių, krevečių, ikrų, ungurių ar karpių.

Širdžiai žalingi ir riebūs pieno produktai. Renkantis juos derėtų vengti nenugriebto pieno ir jo produktų, riebaus rūgpienio, kefyro, fermentinių sūrių, lydytų sūrelių, riebaus jogurto, grietinėlės, grietinės, majonezo. Juos rekomenduojama keisti liesu pienu, rūgpieniu, kefyru (ne daugiau kaip 1,5 % riebumo, geriausia – 1%), liesa varške, liesu jogurtu, liesu varškės sūriu.

Nepatartina viršyti ir rekomenduotino kiaušinių kiekio (kaip atskirą patiekalą vartoti ne daugiau kaip 2–3 vnt. per savaitę), vengti riebios mėsos nuovirų, kuo rečiau skaninti sriubą grietine, riboti taukų, lajaus, sviesto (naudoti ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį per dieną), margarino, turinčio transriebalų rūgščių, kiekį.

Trečia, per daug vartojame lengvai pasisavinamų angliavandenių (jų yra cukruje, saldumynuose, kepiniuose ir t.t.). O juk įrodyta, kad jie didina „blogojo“ ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Norint apsaugoti širdį, derėtų bent kartais užmiršti šviežius mielinės tešlos, riebius kepinius, makaronus su kiaušiniais ir riboti baltos duonos, bandelių kiekį. Šiuos mėgstamus produktus galima pakeisti naudingesniais organizmui: baltos duonos batoną – juoda vakarykščio kepimo duona (geriausia jei ji būtų praturtinta sėlenomis, saulėgrąžomis, skaldytais grūdais), bandeles – javainiais, grūdų trapučiais. Kitus nerekomenduotinus kruopinius, miltinius, grūdinius produktus keisti ruginiais produktais ir įvairiomis košėmis (avižų dribsnių, grikių, rudųjų, laukinių ryžių).

Ketvirta, per mažai valgome vaisių, daržovių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 400 g daržovių ir 300 g vaisių. Tačiau netgi daržovės ar vaisiai, netinkamai paruošti, kartais gali tapti žalingais, t. y. nerekomenduojama vartoti daržovių konservų, vaisių, konservuotų sirupe, rečiau valgyti bulves, paruoštas naudojant daug riebalų (gruzdintas, kroketus, keptas keptuvėje, bulvinius blynus, traškučius). Daržovės ir vaisiai organizmui yra naudingiausi kuo natūralesni ir šviežesni.

Norint apsaugoti savo organizmą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, reikėtų koreguoti ir skysčių vartojimo įpročius. Rekomenduojama itin vengti alkoholio ir saldintų gaiviųjų gėrimų arba geriausia – jų visai atsisakyti. Panorus atsigaivinti rinktis vandenį, arbatą, natūralią filtruotą kavą (iki 2 puodelių per dieną), natūralias vaisių ir daržovių sultis.

Širdies „draugai“

Subalansuotoje mityboje turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių (tai lašišinės žuvys, augaliniai aliejai) ir mažai sočiųjų. Ypač naudinga polinesočiųjų riebalų rūšis – omega 3. Naudingiausia rinktis jūrines (tokias, kaip menkė, jūros lydeka, lašiša, otas, plekšnė, skumbrė, silkė) arba gėlųjų vandenų žuvis (tokias, kaip lydeka, upėtakis, lynas ir kt.). Patiekalus geriausia virti, troškinti ar kepti ant žarijų, grotelių.

Kitas širdies draugas – sudėtiniai angliavandeniai, kurie organizmo pasisavinami ilgiau nei paprastieji. Jų gausime valgydami daržovių, pupelių, juodos duonos, kt.

Vaisiai ir daržovės – taip pat geri širdies palydovai. Juose, be naudingų sudėtinių angliavandenių, yra tirpiųjų skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį. Rekomenduotina daugiau valgyti kopūstinių daržovių (briuselio kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, savojos kopūstų), tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių (špinatų, mangoldų, salotų lapų, petražolių), morkų, pomidorų. Salotas ar kitus patiekalus geriausi ruošti naudojant augalinius aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų, linų, sėmenų, rapsų). Jų rekomenduotina suvartoti 2–3 valgomuosius šaukštus per dieną. Širdžiai naudingiausi vaisiai – persikai, įvairios uogos, citrusiniai vaisiai (greipfrutai, apelsinai, mandarinai).

Širdies darbui labai svarbūs tokie mikroelementai, kaip kalis (šaltiniai – bananai, abrikosai, bulvės, pomidorai, kopūstai, razinos, riešutai, česnakai, kt.), magnis (šaltiniai – pieno produktai, jūros gėrybės, mėsa, obuoliai, abrikosai, žalios lapinės daržovės, kt.). Taip pat svarbu su maistu gauti pakankamai antioksidantinių medžiagų (vitaminų E, C).

Rekomenduotini ir vengtini maisto produktai:

rekomenduojami ir vengtini maisto prod

 

 


Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas