Insultas

Insultas – grėsmė nemažėja
Kraujotakos sistemos ligos, tarp jų ir insultas, ilgą laiką liūdnai pirmauja pagal mirtingumą ir sergamumą. Ši žinia turėtų priversti susimąstyti kiekvieną, nebūtinai vyresnio amžiaus žmogų, nes insultas vis dažniau pakerta trisdešimtmečius ar keturiasdešimtmečius. O jauniausi ligoniai – moksleiviai.

Insultas

Kovą laimi liga
Naujausiais Higienos instituto duomenimis, 2014 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė žmonių, t.y. 56 proc. Lietuva, kaip ir visas pasaulis, kovoja su insultu, tačiau kol kas ši kova nėra tokia sėkminga, kaip norėtume. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad, nepaisant įvairių prevencijos programų ir visuomenės švietimo, sergamumas insultu nemažėja. Ateities prognozės taip pat nedžiugina: kol kas pavyksta sumažinti tik mirštamumo rodiklius, bet ne sergamumo.
Insultas – sunki ir aktuali liga, ypač Lietuvai, nes sergamumas insultu mūsų šalyje du kartus didesnis nei Europos Sąjungoje. Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė tikslą per ateinantį dešimtmetį, t.y. iki 2025 metų, sumažinti sergamumą insultu, ir tai siekiama padaryti veikiant ligos rizikos veiksnius – rūkymą, nutukimą, hipertenziją, aterosklerozę.

Žudo smegenų ląsteles
Insultas ištinka, kai pažeidžiama smegenų dalis, į kurią nepatenka krauju pernešama deguonis. Insulto metu pažeidimo vietoje žūva smegenų ląstelės – neuronai.
Insultas gali būti dvejų tipų. Išeminis insultas įvyksta užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, o hemoraginis insultas – išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus. Dažniausiai pasitaiko išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai, kurie sudaro apie 85 proc. visų insultų.

Insulto padariniai – labiausiai gąsdinantys
Žmonės bijo insulto ne tik dėl to, kad tai mirtina liga, bet ir dėl to, kad jos pasekmės smarkiai paveikia gyvenimo kokybę, nemažai žmonių tampa neįgalūs. Iš tiesų, insultas yra dažniausia neįgalumo priežastis tarp suaugusiųjų. Apie 50–70 proc. patyrusiųjų insultą lieka daugiau ar mažiau neįgalus. Didelei daliai pacientų liga gali sukelti išliekantį paralyžių, kalbos problemas, skausmą, protinių funkcijų ir emocinius sutrikimus, sutrikdyti daugelį kasdieninio gyvenimo funkcijų.
Labiausiai akivaizdžiai pasireiškianti insulto pasekmė – judėjimo sutrikimas. Bet pastaruoju metu ypač daug kalbama ir apie subtilesnius insulto padarinius – pažintinių funkcijų sutrikimus, kurie yra ne mažiau svarbūs tolimesniam žmogaus gyvenimui. Patyręs insultą žmogus, (ypač pakartotinį) ima blogiau įsiminti, orientuotis, lėtėja jo mąstymas ir kitos pažintinės funkcijos. Po insulto įvairių pažintinių funkcijų sutrikimai nustatomi net 50–75 proc. ligonių. Pats sunkiausias pažintinių funkcijų sutrikimas – demencijos sindromas – praėjus 3 mėn. po insulto diagnozuojamas iki 20–25 proc. pacientų.

Insultas ištinka po streso?
Tiesiogine išeminio insulto priežastimi gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas; krešuliai arba sklerozinių plokštelių fragmentai, patekę į smegenų kraujagysles iš širdies ar kitų kraujagyslių; ūminis smegenų kraujotakos sumažėjimas dėl širdies veiklos sutrikimo. Hemoraginiai insultai gali įvykti plyšus aneurizmai (aneurizma – kraujagyslės spindžio padidėjimas daugiau kaip 1,5 karto), dėl arterinės hipertenzijos, perdozavus kraujo krešėjimą slopinančių vaistų, kt. Tokių insultų būna apie 15 proc.
Nors pastarųjų metų tendencijos, kad insultas jaunėja, tačiau vyresniame amžiuje jo rizika didėja itin smarkiai. Apie 70 proc. insultų įvyksta žmonėms vyresniems kaip 65erių metų. Kiekvieną dešimtmetį po 55 m. insulto dažnis padvigubėja. Padidėjęs kraujo spaudimas insulto riziką vidutiniškai didina 3–4 kartus. Tai yra dažniausia hemoraginio insulto priežastis, nustatoma 72–81 proc. atvejų. Cukrinis diabetas insulto riziką vidutiniškai padidina 6–8 kartus, širdies ligos – 2 kartus, sutrikęs širdies ritmas (prieširdžių virpėjimas) – 4–17 kartų. Įrodyta, kad nepriklausomu insulto rizikos veiksniu yra ir cholesterolio ir kitų lipidų pagausėjimas kraujyje.
Kiti insulto rizikos veiksniai: vidinės miego arterijos susiaurėjimas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas.
Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad insultas ištinka patyrus stresą, susijaudinus. Medikų teigimu, tai klaidinga. Dažniausiai insultas ištinka miegant ar poilsio metu. Kita vertus, stresas gali padidinti arterinį kraujospūdį, kuris yra insulto rizikos veiksnys.

Insulto gydymas
Gydymo būdų yra įvairių, jie priklauso nuo insulto tipo, laiko praėjusio po priepuolio, gretutinių ligų.
Veiksmingiausias išeminio insulto gydymo metodas – kraujagyslės atkimšimas. Intraveninė trombolizė – medikamentinis gydymo metodas, kuriuo metu siekiama ištirpdyti galvos smegenų kraujagyslę užkimšusį trombą ir kuo greičiau atkurti smegenų kraujotaką. Tačiau tai ne vienintelis gydymo būdas. Šiandien žinomi ir kiti, pvz., mechaniniai būdai trombui arba krešuliui, įstrigusiam smegenų arterijoje, ištraukti.

Kaip atpažinti insultą?
Insulto požymiai gali skirtis, atsižvelgiant į tai, kokia smegenų dalis yra pažeista. Tačiau yra simptomų, kurie pasireiškia dažniausiai ir kuriuos kiekvienas turėtume žinoti. Tai vienos kūno pusės silpnumas, kojų, rankų tirpimas, kalbos sutrikimas, staiga susilpnėjęs vienos akies matymas, netvirta eisena, netikslūs judesiai, pusiausvyros praradimas, sąmonės netekimas. Pastebėję vos kelis iš minėtų požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Jeigu abejojate, ar žmogų ištiko insultas, paprašykite jo nusišypsoti. Insulto ištikto žmogaus šypsena bus kreiva. Galima paprašyti pakelti į viršų abi rankas. Tai, patyrus insultą, bus neįveikiama užduotis, kaip ir aiškiai pasakyti trumpą sakinį.
Kalbant apie insultą, minimas „auksinės valandos“ terminas, kuris lemia, ar žmogus išgyvens, ar pavyks atkurti judėjimo, kalbos, kitas funkcijas. Nes kiekvieną sekundę po insulto žmogaus galvos smegenyse žūsta milijonai neuronų.
Medikai primena, kad trombolizę (krešulio tirpinimą), jeigu ji taikytina, ligoniui galima atlikti ne vėliau kaip praėjus 4,5 val., kai ištiko insultas. Todėl gaišti pražūtinga. Kol kas medikai pažymi, kad laiku atvyksta mažiau nei pusė ligonių, kuriems galima taikyti šį gydymą.
Anksti diagnozavus prasidedantį insultą ir skyrus tinkamas gydymo priemones, dažnai galima atkimšti kraujagyslę, sumažinti galvos smegenų pažeidimą, ir dėl to žmogus turi daugiau šansų tiek išgyventi, tiek visiškai pasveikti arba likti mažiau suluošintu.
Profilaktikos galimybės
Pasaulio medikai daug dėmesio skiria insulto profilaktikai, kuri skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė profilaktika – insulto rizikos veiksnių korekcija iki pirmojo gyvenime ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo arba išeminio insulto. Insulto rizikos veiksniai iš esmės mažai skiriasi nuo kitas širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių rizikos veiksnių. Pagrindinis rizikos veiksnys susirgti insultu yra arterinė hipertenzija. Tai – labiausiai paplitusi liga ir viena didžiausių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų. Hipertenzijos gydymo kokybė taip pat kol kas nėra patenkinama.
Taigi insulto tikimybę sumažinsime, jeigu tinkamai gydysime padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, širdies ligas ir cukrinį diabetą, nerūkysime, vengsime riebaus maisto, normalizuosime svorį, nepiktnaudžiausime alkoholiu, būsime fiziškai aktyvūs. Nustatyta, kad tinkamas vyresnių žmonių hipertenzijos, kai kraujospūdis yra virš 180/110 mmHg, gydymas, per metus sumažina reliatyvią visų rūšių insulto riziką beveik 50 proc. Metus rūkyti rizika taip pat smarkiai sumažėja ir per 5 metus susilygina su nerūkančiųjų populiacijos insulto rizika.
Antrinė profilaktika – priemonių kompleksas, skiriamas siekiant sumažinti pakartotinio insulto riziką.
Nekoreguojant insulto rizikos veiksnių atsiranda pavojus susirgti ne tik insultu, bet ir kitomis kraujagyslių ligomis: koronarine širdies liga ir miokardo infarktu, galūnių arterijų ateroskleroze, kurias gydyti nelengva.


Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas