Cholesterolis ir širdis

Širdis ir cholesterolis

Apie 80 proc. cholesterolio gaminama mūsų organizme, daugiausia kepenyse, likusi dalis gaunama su maistu, daugiausia gyvulinės kilmės. Cholesterolis ne visada blogas. Tai labai reikalinga mūsų organizmui medžiaga, kenkia tik kai jos kiekis būna per didelis.

colesterolo

Kam reikalingas cholesterolis?

Cholesterolis – vienas svarbiausių kraujo riebalų, arba lipidų. Jis dalyvauja daugelyje biologinių procesų, yra statybinė visų organizmo ląstelių medžiaga. Cholesterolis yra būtina ląstelių membranų sudedamoji dalis, dalyvauja kai kurių hormonų (pvz., testosterono, estrogenų, kortizolio, kt.) ir vitaminų (pvz., vitamino D) sintezėje. Cholesterolis taip pat reikalingas tulžies rūgštims, kurios padeda organizmui pasisavinti riebalus, gaminti. Jis reikalingas smegenims, yra antioksidantas, nes saugo vidines ląstelės struktūras nuo laisvųjų radikalų.

Kenkia padidėjimas?

Kenkia ne pats cholesterolis, o per didelis jo kiekis kraujyje. Cholesterolis skirstomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“. Kadangi cholesterolis nėra tirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša specialūs baltyminiai junginiai, vadinamieji lipoproteinai.  Šie junginiai gali būti skirtingo tankio – mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tanko lipoproteinai (DTL). Dar kraujyje yra trigliceridų.

Taigi žmogui kenkia mažo tankio, arba „blogasis“, cholesterolis ir trigliceridai. Kiekvienas žmogus turėtų atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti cholesterolio kiekį, ne tik bendrojo, bet ir mažo, didelio tankio bei trigliceridų. Ypač tai aktualu vyresniems kaip 45 metų vyrams ir vyresnėms kaip 55 m. moterims, nes tuomet labai padidėja koronarinės širdies rizika. Norma – kai bendrojo cholesterolio kiekis yra <5 mmol/l, MTL – <3 mmol/l, DTL vyrams – >1,0 mmol/l, o moterims – >1,2 mmol/l, trigliceridų – <1,7 mmol/l. Ypač didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kai bendrojo cholesterolio yra > 8 mmol/l, o MTL cholesterolio – > 6 mmol/l.

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai jo perteklius pasitaiko kaloringą, daug sočiųjų riebalų turintį maistą valgančių ir mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Daugiausiai sočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje mėsoje, riebiuose pieno produktuose, kiaušiniuose. Riebalai yra sveikos mitybos piramidės viršūnėje, tad šiuos maisto produktus reikėtų vartoti itin saikingai.

Ką daro „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?

Lipoproteinų funkcija yra ir išnešioti cholesterolį po visą organizmą, ir sugrąžinti jį atgal į kepenis. Taigi MTL („blogasis“) perneša cholesterolį iš jo gamybos vietos, t.y. kepenų, į visus organizmo audinius. Todėl, kai jo yra per daug, jis ima kauptis kraujagyslių sienelėje. Nusėdęs ant  kraujagyslių sienelių, jis siaurina jų spindį, o tai sukelia organų,  kuriuos maitina šios kraujagyslės, kraujotakos nepakankamumą. Trigliceridai taip pat skverbiasi į kraujagyslių sieneles, todėl jas žaloja ir taip pat skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Tokie kraujagyslių pokyčiai  gali sukelti rimtas širdies ligas – krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus. Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos aterosklerozės rizikos veiksnių. Dažniausia aterosklerozės komplikacija – koronarinė širdies liga, nes širdies raumenį maitinančios vainikinės arterijos yra jautriausios ateroskleroziniam pažeidimui.

O DTL („gerasis“), priešingai nei „blogasis“, grąžina cholesterolį nuo kraujagyslių sienelių atgal į kepenis, iš kurių jis pašalinamas kartu su tulžimi per žarnyną. Taigi „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, todėl ypač svarbu, koks yra jų santykis. Cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas yra viena svarbiausių infarkto ir insulto priežasčių.

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau jo perteklius dažniausiai pasitaiko riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Pačios dažniausios dislipidemijos – dėl netinkamos mitybos, tačiau jos gali būti susijusios su paveldimu polinkiu.

Rekomenduojama, kad kiekvienas suaugęs žmogus žinotų savo cholesterolio kiekį kraujyje, ypač sulaukę 45 metų vyrai ir 55 metų sulaukusios moterys, nes, kaip minėta, nuo šio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos rizika.

Laboratorijoje galima nustatyti keturis kraujo riebalų (lipidų) rodiklius:

I. Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu:

• bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l

• MTL cholesterolis < 3 mmol/l

• DTL cholesterolis vyrams > 1,2 mmol/l;

moterims > 1,4 mmol/l

• trigliceridai < 1,7 mmol/l

II . Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis arba diabetu:

• bendrasis cholesterolis < 4,5 mmol/l

• MTL cholesterolis < 2,5 mmol/l

• DTL cholesterolis vyrams > 1,2 mmol/l; moterims > 1,4 mmol/l

• trigliceridai < 1,7 mmol/l

Diagnozavus dislipidemiją, prieš skiriant gydymą pacientą būtina ištirti, nustatyti gretutines ligas, atmesti antrines dislipidemijos priežastis. Visiems pacientams paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidus mažinanti dieta, fizinio aktyvumo padidinimas, svorio mažinimas, skatinama mesti rūkyti, koreguojami kiti dislipidemiją lydintys rizikos veiksniai.

MAITINIMOSI PRINCIPAI SAUGANT ŠIRDĮ

1. Sumažinkite riebalų kiekį maiste.

Rinkitės maisto produktus be matomų riebalų (liesa mėsa), liesus pieno produktus, venkite riebių padažų, riebaluose ruoštų patiekalų.

2. Valgykite maisto, turinčio daug skaidulų.

Daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, košių.

3. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių.

Mažiausias rekomenduojamas vaisių kiekis per dieną – 300 g.

Mažiausias rekomenduojamas daržovių kiekis per dieną – 400 g.

4. Nors du kartus per savaitę vietoj mėsos valgykite žuvį.

Per savaitę reiktų suvalgyti iki 300 g žuvies.

5. Salotas ruoškite naudodami nedaug (šaukštą porcijai) aliejaus.

Per dieną reiktų suvalgyti 2–3 šaukštus aliejaus.

Tiktų alyvų, rapsų, linų, sėmenų aliejus. Netinka grietinė ir majonezas.

6. Mažiau vartokite cukraus.

Venkite saldžių gėrimų, saldainių, sirupe konservuotų vaisių.

7. Ribokite alkoholį.

8. Kontroliuokite porcijos dydį, tai padės pasiekti ir išlaikyti optimalią kūno masę (optimali kūno masė kai KMI = 20–25 kg/m2).

9. Ribokite suvartojamos druskos kiekį.

Atsisakykite sūdytų produktų.

rekomenduojama cholesterolio paros norma

Parsisiųskite cholesterolio atmintinę

 

 


Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas