Aterosklerozė

Aterosklerozė prasideda jaunystėje: ką daryti norint išvengti sunkių komplikacijų
Aterosklerozė – viena aktualiausių XXI amžiaus ligų, nes daugiausia žmonių Lietuvoje ir pasaulyje miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kurios išsivysto dėl aterosklerozės komplikacijų. Didžiausia bėda – kad liga ilgą laiką nepastebina, dėl jos nieko neskauda, o apie sunkias ar mirtinas jos pasekmės sužinoma, kai ištinka infarktas, insultas ar susergama kita sunkia liga.

Aterosklerozė

Nėra pagyvenusių žmonių liga
Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, kurios metu vystosi arterijų susiaurėjimo ir standėjimo procesas. Aterosklerozės vystymosi procesas prasideda 20-30 gyvenimo metais. Jau tada aortoje pradeda formuotis pirmosios riebalinės dėmelės. Tačiau šios dėmelės nebūtinai turi virsti aterosklerozinėmis plokštelėmis. Tai priklauso nuo daugelio dalykų – gyvenimo būdo, rizikos veiksnių.
Taigi aterosklerozė nėra vyresnių žmonių liga, kuri būtinai išsivysto dėl amžiaus. Juk biologinis ir realus, nugyventais metais matuojamas amžius gali nesutapti. Pvz., ir 40-ies metų, ir 65-erių metų žmonių kraujagyslių būklė gali būti panaši. Jaunesnio žmogaus kraujagyslės gali būti „sudėvėtos“ ir prilygti 65-ečio dėl netinkamo gyvenimo būdo, kuris nulemia aukštą kraujospūdį ir didelį cholesterolio kiekį kraujyje. O 65-ečio kraujagyslės gali būti pakankamai „jaunos“, nes jis neturi žalingų įpročių, sportuoja ir tinkamai maitinasi.

Kieno rizika didesnė?
Rizikos veiksnius galima suskirstyti į dvi grupes: valdomus ir nevaldomus. Valdomi rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir riebalų kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, nesubalansuota mityba, nutukimas (ypač pilvinis), mažas fizinis aktyvumas, stresas ir depresija, padidėjęs kraujo krešumas. Nevaldomi rizikos veiksniai – tai rizikingas amžius (vyresni kaip 45-erių metų vyrai ir vyresnės kaip 55-erių metų moterys), vyriška lytis, jau diagnozuota aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga.
Taip pat svarbus paveldimumas, kurio irgi valdyti negalime. Taigi jeigu šeimoje yra vyrų, kurie sirgo išemine širdies liga, infarktu ar staiga mirė, būdami jaunesni kaip 55-erių metų, arba moterų, kurios šiomis ligomis sirgo būdamos jaunesnės kaip 65-erių metų, kitų šeimos narių rizika susirgti ateroskleroze yra didesnė.
Kokia aterosklerozės esmė?
Nuo riebalinės dėmelės virtimo aterosklerozine plokštele gali praeiti daug laiko. Kurioje vietoje ir kokią ligą nulems aterosklerozė, priklauso nuo to, kuris kraujagyslių baseinas bus pažeistas. Jeigu širdies – sergama infarktu, jeigu galvos – insultu, jeigu kojų arterijų – kojų išemija ir t.t.
Taigi aterosklerozės procesas nuo plokštelės susiformavimo iki to momento, kai ji visiškai užkemša kraujagyslės spindį, praeina kelis etapus. Visko pradžia – aterosklerozinė plokštelė, pvz., širdies raumenį maitinančioje arterijoje, kuri susiaurina jos spindį. Vėliau ši nestabili plokštelė tampa nelygi, įplyšta. Ties įplyšimu susidaro kraujo krešulys, kuris visiškai užkemša kraujagyslę. Dėl to nutrūksta kraujotaka tam tikros širdies raumens dalies, kurią ši kraujagyslė maitino, širdies raumuo negauna deguonies, miršta. Įvyksta infarktas.

Kokie tyrimai padeda nustatyti aterosklerozę?
Aterosklerozė diagnozuojama atlikus aterosklerozinius vaizdo tyrimus, kai ultragarsu tiriamos kraujagyslės, miego arterijos ir aptinkamos arba ne aterosklerozinės plokšteles. Taip pat gali būti atlikti kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografijos tyrimai.
Ar aterosklerozė pasireiškia simptomais?
Aterosklerozė klastinga, nes ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. O jeigu simptomai jau yra, liga dažniausiai būna progresavusi. Kaip minėta, aterosklerozė gali vystytis įvairiose kraujagyslėse. Dažnai aterosklerozė pažeidžia vainikines širdies kraujagysles. Tada žmonės gali skųstis nemaloniais – dažnai deginančiais, spaudžiančiais, veržiančiais – skausmais krūtinės srityje. Taip pat gali kamuoti dusulys. Jeigu koronarinės kraujagyslės spindis yra užkimštas iš dalies, susergama nestabiliąja krūtinės angina arba negiliu širdies infarktu. Jeigu trombų-riebalų masės visiškai užkemša kraujagyslės spindį, ištinka gilus širdies infarktas. Tada reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Jeigu krešulys nebus ištirpdytas vaistais arba kraujagyslė nebus praplėsta per kateterį įvedus specialų balionėlį laiku, žmogus gali mirti. Kraujagyslės susiaurėjimo praplėtimas balionėliu vadinamas angioplastika. Į pažeistą vietą gali būti įstumiamas plėtiklis (stentas), t.y. specialus mažas karkasas, kuris neleis kraujagyslei subliūkšti. Po tokių procedūrų žmogus būtinai turi koreguoti rizikos veiksnius, vartoti vaistų, kurie saugo nuo aterosklerozės progresavimo. Kai būna pažeistos visos trys koronarinės arterijos, gali būti atliekama jungties operacija. Tokiems žmonėms medikai suformuoja apeinamąsias jungtys kraujui pratekėti iš aortos į tas širdies vietas, kurios kenčia dėl susiaurėjusių kraujagyslių.
Taigi pajutus pirmuosius širdies negalavimo požymius – skausmą už krūtinkaulio fizinio krūvio metu – būtina kreiptis į medikus, kad neištiktų infarktas.
Galvos kraujagyslių aterosklerozė gali pasireikšti padidėjusiu nuovargiu ir jautrumu, sumažėjusiu darbingumu, susilpnėjusia atmintimi, blogu miegu naktį ir mieguistumu dieną. Kai kuriuos žmones gali varginti galvos svaigimas, skausmas, jie gali skųstis ūžesiu galvoje. Galvos smegenų aterosklerozė kartu su padidėjusiu kraujo spaudimu gali baigtis insultu.
Jeigu dėl aterosklerozės kenčia kojų kraujagyslės, žmogus gali skųstis kojų skausmu, pirštu apmirimu, jis gali šlubčioti, nes skausmas didėja einant.

Kaip nesusirgti?
Aterosklerozės, kaip ir kitų ligų, profilaktika numato vengti rizikos veiksnių, kurie turi įtakos ligai vystytis. Medikai rekomenduoja skirti dėmesio sveikatai, kol dar esame sveiki, atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo), taip pat keisti gyvenimo būdą. Taigi dalį valdomų rizikos veiksnių – rūkymas, nejundrumas, tinkama mityba – galima nugalėti vien mūsų pačių pastangomis. Kitiems rizikos veiksniams – cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ar riebalų kiekis kraujyje – įveikti reikia tvarkingai vartoti vaistų. Prie rizikos veiksnių priskiriamas ir oksidacinis stresas, kurio metu susidaro daug žalingų laisvųjų radikalų, taip pat įvairios infekcijos, stresas.
Aterosklerozė – lėtai besivystantis procesas, todėl būtina stebėti savo organizmą, žinoti savo kraujospūdį. Primename, kad kraujospūdžio norma yra 120/80 mmHg. Be kraujospūdžio, kurio rodmenys žmonės dažniausiai jau žino, turėtume žinoti ir cholesterolio skaičius – ir ne tik bendrojo, bet ir mažo („blogojo“) ir didelio („gerojo“) tankio lipoproteinų cholesterolį ir trigliceridų kiekį.
„Blogasis“ cholesterolis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir taip spartina aterosklerozę. Jo kraujyje neturi būti per daug. „Gerasis“ cholesterolis padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Jo kraujyje neturi trūkti. Trečioji kraujo riebalų rūšis – trigliceridai. Jie irgi „blogi“, nes skatina aterosklerozę. Nesergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu cholesterolio rodmenys turėtų būti tokie: bendrojo cholesterolio norma yra 1,0 mmol/l, o moterims – >1,2 mmol/l, trigliceridų – <1,7 mmol/l. Jei žmogus nutukęs, jis turėtų stebėti ir gliukozės kiekį kraujyje.
Ar visada padidintas cholesterolio kiekis byloja, kad žmogus serga ateroskleroze? Medikai teigia, kad tai priklauso nuo to, ar pacientui kartu su padidėjusiu cholesteroliu nustatyti ir kiti rizikos veiksniai. Suprantama, kad kuo daugiau rizikos veiksnių yra, tuo didesnė rizika, kad aterosklerozinės plokštelės pradės formuotis jaunesniame amžiuje. Taip pat svarbūs yra ir cholesterolio rodmenys, t.y. kiek daug yra padidėjęs, bendrasis, „blogasis“ cholesterolis. Jeigu bendrasis cholesterolis yra daugiau kaip 6 mmol/l, paciento rizika sirgti aterosklerozės sukeltomis ligomis labai didelė.


Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas