Širdies ligos

Lietuvoje širdies ligomis serga ir nuo jų miršta daugiau nei kitose šalyse. Kodėl?

insultas

Apklausos rodo, kad žmonės labiausiai bijo susirgti vėžiu, nors pagal statistiką nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta tris kartus daugiau žmonių nei nuo visų  onkologinių ligų kartu paėmus. Veikiausiai todėl kone kiekviena širdies liga turi savo atmintiną dieną. Taip stengiamasi skatinti pasirūpinti savo širdimi, kad žmonės žinotų rizikos veiksnius, kad mokėtų ir norėtų jų atsikratyti.

Kasmet minime Europos širdies nepakankamumo dieną, Pasaulinę hipertenzijos dieną, Pasaulinę širdies dieną. Be to, organizuojamos įvairios švietėjiškos akcijos, pvz.,  Miokardo infarkto savaitė – tarptautinė kampanija,  skatinanti savo širdimi susirūpinti moteris, „Raudona suknelė 2013“, kt. Jų metu žmonės raginami nebūti abejingi savo sveikatai, išsiaiškinti, ar jiems yra rizikos veiksnių sirgti širdies ligomis, imtis priemonių jiems mažinti. Juolab kad priemonės – labai veiksmingos. Mokslininkų teigimu, net 80 proc. atvejų širdies ligų išvengsime, jeigu laikysimės sveiko gyvenimo būdo: sureguliuosime mitybą, būsime fiziškai aktyvūs, atsisakysime žalingų įpročių.

Kol kas – liūdnai pirmaujame

Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 m. programos duomenimis, Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse senbuvėse. Mūsų šalyje kraujotakos sistemos ligos sudaro 56,1 proc. visų mirčių priežasčių. Ypač šis rodiklis didėja vyresnių kaip 64 m. amžiaus žmonių grupėje, kurioje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos lemia net 66 proc. mirties atvejų. 2011 m. mūsų šalyje 48 proc. vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (įskaitant insultas), o moterų – net 65 proc.

Ligų aktualumą didina ne vien liūdna statistika. Svarbu, kad daugiausiai jomis suserga darbingo amžiaus – 45–65 metų žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ypač padidėja nuo 40–55 metų amžiaus. Neramina ir tai, kad širdies ligos jaunėja, vis daugiau jaunų žmonių miršta ir nuo infarkto.

Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos – arterinė hipertenzija, koronarinė (išeminė) širdies liga, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas.

Arterinė hipertenzija – visų širdies ligų pradžia

Viena dažniausių širdies ligų, kuri negydoma ar netinkamai gydoma gali išprovokuoti kitas sunkias širdies ligas (infarktą, insultas, širdies nepakankamumą, kt.), yra arterinė hipertenzija. Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro duomenimis, Lietuvoje hipertenzija serga apie 50–60 proc. 25–65 m. amžiaus gyventojų.

Negydoma  hipertenzija progresuoja ir gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net iki 20 metų. Todėl kiekvienas turėtume žinoti savo spaudimą. Normalu, jei jis yra mažesnis nei 140/90 mmHg. Apskaičiuota, kad jeigu arterinės hipertenzijos negydytume, pusė sergančiųjų mirtų nuo išeminės širdies ligos (infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalį pakirstų insultas, o apie 10–15 proc. – dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.

Bėda, kad liga jaunėja. Tai lemia dideli darbo krūviai, spartus gyvenimo ritmas, sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai ir kt. Todėl medikai jau kalba, kad arterinį kraujo spaudimą reikia matuoti nuo vaikystės (nuo 3 m. amžiaus). Taip būtų vykdoma  hipertenzijos profilaktika.

Išeminė širdies liga

Išeminė širdies liga – tai širdies raumens funkcijos sutrikimas, kuris atsiranda, kai širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju. Pagrindinė to priežastis – širdį maitinančių vainikinių arterijų aterosklerozė. Liga vystosi iš lėto ir nepastebimai. Framinhamo tyrimo duomenimis, 62 proc. vyrų ir 46 proc. moterų pirmoji išeminės ligos išraiška ir būna miokardo infarktas arba staigi mirtis.

Miokardo infarktas: kasdien 20 Lietuvos gyventojų

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, kasmet mūsų šalies ligoninėse gydoma daugiau nei 7 tūkst. miokardo infarktą patyrusių pacientų. Kiekvieną dieną ši mirtina liga užklumpa daugiau kaip 20 žmonių, iš kurių trys miršta. Tačiau jeigu laiku, per pirmąsias 2–3 val., žmogus kreipiasi profesionalios pagalbos, tikimybė jį  išgelbėti yra didelė.

Širdies nepakankamumas – rimta problema

Širdies nepakankamumas – liga, kai širdis nesugeba organizmo aprūpinti su krauju pernešamu deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl gali trikti visų organų veikla. Sergamumas širdies funkcijos sutrikimu per pastaruosius metus didėja ir Europos šalyse, ir Lietuvoje. Tai daugiau vyresnių žmonių liga: iki 65 m. ja serga apie 1 proc. gyventojų, tarp 75–84 m. sergamumas sudaro 7 proc., ir šis skaičius didėja iki 15 proc., kai kalbama apie vyresnius kaip 85 metų žmones (šaltinis – Informacija sergančiam širdies nepakankamumu pacientui).

Nuo šios ligos per penkerius metus miršta kas antras pacientas. Tačiau anksti ligą diagnozavus, ją galima sėkmingai gydyti.

Aterosklerozė – uždegiminė kraujagyslių liga

Dislipidemija, diabetas, hipertenzija, rūkymas, senėjimas ir nitratų netoleravimas skatina reaktyviųjų deguonies radikalų (RDR) gamybą ir taip sukelia aterosklerozę.

insultas

Ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai:

  • sienelės vidiniame sluoksnyje (intima) padaugėja lygiųjų raumenų proliferuotų ląstelių;
  • susikaupia jungiamojo audinio, įskaitant kolageną, elastiną ir proteoglikanus;
  • ląstelių viduje ir jų išorėje kaupiasi riebalinės medžiagos (lipidai);
  • kraujagyslių ateroskleroziniai pažeidimai prasideda nuo endotelio ląstelių pažeidimo (vidinio kraujagyslių sluoksnio).

Endotelis reguliuoja kraujo krešumą (slopina krešulių susidarymą), padeda suskaidyti aterosklerozę sukeliančias medžiagas – lipoproteinus, eikosanoidus ir kt., trukdo didelio molekulinio svorio baltymams ir lipoproteinams iš kraujo skverbtis į aplinkinius audinius; dalyvauja kraujagyslių augimo, baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) sulipimo, imunologiniuose procesuose; reguliuoja kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų skaidulų įtampą, tonusą – reguliuoja kraujospūdį.

insultas

 

insultas

Azoto oksidas sintetinamas endotelio ląstelėse iš jo pirmtako L-arginino, veikiant fermentui NO sintezės endotelinei formai (eNOS).

Oksiduotas MTL cholesterolis mažina azoto oksido (NO) sintezę, nes jis slopina eNOS. Oksidacinio streso metu susidaręs superoksido anijonas, laisvieji radikalai inaktyvuoja NO – susidaro aktyvus ir citotoksinis peroksinitrito anijonas, ONOO-.

insultas

Azoto oksidas padeda reguliuoti:

  • kraujo cirkuliaciją,
  • kraujospūdį,
  • trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį,
  • uždegimo procesus,
  •  virškinimo procesus,
  • erekciją,
  • imuninę sistemą,
  • naikina bakterijas, virusus, grybelį, parazitus, navikines ląsteles arba sustabdo jų dauginimąsi.

Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas