Imuniteto stiprinimas

Vienas svarbių pavasario darbų – imuniteto stiprinimas
Pavasarį dažnai jaučiamės prislėgti, pavargę ir išsekę, nors, atrodytų, kad atbundanti gamta turėtų išjudinti iš žiemos miego, paskatinti veikti, įkvėpti naujiems darbams, kūrybingoms idėjoms. Medikai pastebi, kad po žiemos žmonės dažnai skundžiasi prasta nuotaika, nuovargiu, blogu miegu, pasikartojančiomis ar užsitęsusiomis infekcinėmis ligomis. To priežastis gali būti nusilpęs imunitetas.

Imuniteto stiprinimas

Kodėl imuniteto stiprinimas yra svarbus gerai sveikatai ir savijautai?
Atsakymas paprastas – tik stiprus imunitetas gali užkirsti kelią įvairioms infekcijoms, virusams ar parazitams patekti į mūsų organizmą. Taigi vienas imuniteto uždavinių – nepriimti minėtų įsibrovėlių. Kitas – jeigu jie vis dėlto pateko, organizuoti jų neutralizavimą. Kenksmingi įsibrovėliai į mūsų organizmą gali patekti tiek iš išorės, pvz., virusai, bakterijos, parazitai, kt., tiek atsirasti pačiame organizme, pvz., genetiškai svetimos medžiagos – piktybinės ląstelės. Imunitetas atsakingas ir už mirusių ar svetimų jam medžiagų pašalinimą.
Kas būtų, jei nebūtų?
Pagrindinė imuniteto funkcija – padaryti įsibrovėlį nekenksminga. Jei žmogus neturėtų imuninės sistemos, jis negyventų, nes paprasčiausias peršalimas galėtų tapti mirtinu. Akivaizdžiausias to pavyzdys – ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas). Juk užsikrėtus ŽIV, žmogaus organizmas nebegali priešintis net pačioms paprasčiausioms infekcijoms, kurios visiškai nepavojingos ar mažai pavojingos sveikiems žmonėms su normalia imunine sistema.
Taigi gyvename, nes turime imunitetą. Imuninė sistema saugo nuo ligų, ypač infekcinių ir onkologinių, šalina mirusias ir pakitusias organizmo ląsteles. Kai imuninė sistema veikia sklandžiai, mes to nejaučiame ir nepastebime, nors virusų, bakterijų ar kitokių priešų apstu, ir jie nuolat puola mūsų organizmą. Taigi, kai imunitetas geras, jis laiku reaguoja į visus organizmo puolimus tiek iš išorės, tiek iš vidaus, ir žmogus yra sveikas. Jeigu imunitetas silpnas arba įsibrovėlių patenka labai daug, jis gali nepajėgti su jais susidoroti, taip pat ir kontroliuoti bei šalinti patologiškai pakitusias ląsteles. Tokiu atveju žmogaus organizme ima vystytis procesai, kurie skatina senėjimą, lėtinių ligų atsiradimą.

Nusilpusio imuniteto požymiai
Kaip sužinoti, kokiems žmonėms reikia stiprinti imunitetą? Jeigu jaučiate nuolatinį nuovargį, sunku susikoncentruoti, esate mieguistas, dažnai sergate peršalimo ligomis, kankina nemiga, tai gali reikšti, kad Jūsų imunitetas nusilpęs, ir jį reikėtų koreguoti. Imuniteto stiprinimas aktualus ir žmonėms, kurie serga tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, artritas, taip pat nutukusiems, rūkantiems ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Be minėtų veiksnių, imunitetą gali silpninti netinkamas gyvenimo būdas, stresas, nesubalansuota mityba, nejudrumas, ilgas vaistų vartojimas. Taip pat ir aplinka, pvz., užterštas oras. Visa tai mažina organizmo atsparumą infekcijoms, didina tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, trikdo organizmo augimą ir vystymąsi.
Be to, tam tikrais gyvenimo tarpsniai to paties žmogaus imuniteto stiprumas gali būti skirtingas. Yra du pagrindiniai gyvenimo etapai, kurie pavojingi imunitetui. Pirmasis – tai vaikystė, iki maždaug 10 m., kai imunitetas dar formuojasi (galutinai jis susiformuoja apie 16-uosius metus). Kitas – kai peržengiamas 50-mečio slenkstis, nes vyresnio amžiaus žmonių imunitetas silpsta greičiau. Taigi šio amžiaus žmonėms imuniteto stiprinimas itin aktualus.

Imuniteto stiprinimas – kompleksinis procesas
Kaip apmaudu, kai smagią kelionę ar išvyką tenka atidėti dėl pašlijusios sveikatos, dėl to, kad gražius planus sutrikdė aukšta temperatūra, kosulys ar kiti peršalimo požymiai. Užuot grožėjęsi gamtą turime tenkintis lova, gerti šiltus gėrimus, o, esant reikalui, ir medikamentus. Sirgti niekas nenori ir nemėgsta. Todėl sunegalavę visada stengiamės pasveikti kuo greičiau. Kaip to pasiekti? Ar spartesnį sveikimo procesą gali užtikrinti imuniteto stiprinimas?
Imuniteto stiprinimas – kompleksinis procesas, kuris turėtų būti vykdomas nuosekliai ir sistemingai. Medikai pabrėžia, kad imunitetą stiprinti reikia nuolat, o ne pripuolamai, tik pajutus pirmuosius peršalimo požymius ar kitus negalavimus. Taigi imunitetą reikia stiprinti dar nesusirgus arba, kitaip sakant, visus metus.

Imuniteto stiprinimas – nuo ko pradėti?
Svarbią vietą imuniteto stiprinimo procese užima subalansuota mityba. Kiekvieną dieną mūsų organizmas praranda milijonus ląstelių ir tiek pat jų pagamina, panaudodamas medžiagas, kurias gauna, kai valgome, geriame, kvėpuojame. Ląstelių gamybą – nepertraukiamas procesas, vienos – miršta, kitos – gimsta, o mūsų sveikata nemaža dalimi priklauso nuo to, kaip sugebėsime aprūpinti organizmą visomis būtinomis medžiagomis. Taigi akivaizdu, kad mityba turi didelę reikšmę mūsų sveikatai, ir ji turi būti subalansuota. Tyrimai įrodė, kad net vienos maistingosios medžiagos trūkumas gali susilpninti imunitetą. Todėl įvairios dietos, kai atsisakoma tam tikrų produktų, gali būti žalingos, jeigu, aišku, tie produktai nėra pakeičiami kitais, turinčiais tų pačių medžiagų. Taigi mitybos specialistai rekomenduoja valgyti kuo įvairesnį maistą.
Gerai žinoma, kad imuniteto stiprinimas susijęs su vitaminų, antioksidantų vartojimu. Pagrindiniai antioksidantai – tai vitaminai A (betakarotenas), C ir E. Kuo naudingi antioksidantai? Tuo, kad saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Valgydami daržovių ir vaisių padidiname antioksidantų, kurie sunaikina laisvuosius radikalus dar nespėjus jiems pakenkti, kiekį.
Nejundrumas – šių dienų rykštė. Nuo mažų dienų girdime, kad judėjimas – tai sveikata. Tačiau ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyviais. Skaičiuojama, kad apie 70 proc. suaugusiųjų žmonių juda nepakankamai. O juk sportuodami grūdinamės, vadinasi, stipriname organizmo atsparumą ligoms – imunitetą. Kita vertus, svarbu nepersistengti, nes didelis krūvis imuninę sistemą gali paveikti neigiamai. Kitas svarbus dalykas, kad fizinis krūvis turi būti reguliarus. Medikai teigia, kad norint užbėgti širdies ligoms už akių, reikėtų bent 3 kartus per savaitę po 30 min. atlikti aerobinių pratimų. Aerobiniai pratimai yra tie, kurių metu juda visas kūnas, ir raumenys, ir sąnariai, rankos, kojos. Toks raumenų darbas padidina deguonies poreikį kraujyje. Todėl šie pratimai vadinami aerobiniais, t.y. deguonį sunaudojančiais, pvz., ėjimas, bėgimas ristele, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai.
Esant reikalui, imunitetui stiprinti galima vartoti įvairių preparatų, maisto papildų. Tačiau iš esmės imuniteto stiprinimas – tai sveikas gyvenimo būdas. Tad tinkamai maitinkitės, skirkite laiko poilsiui, išsimiegokite, venkite stresų, šypsokitės, judėkite, būkite gryname ore ir Jūsų organizmas bus pasirengęs iššūkiams.

Imuniteto stiprinimas: ką svarbu žinoti:

  • Norint palaikyti imuninę sistema reikia gerai išsimiegoti. Miegoti rekomenduojama ne mažiau nei 7–8 val. per parą.
  • Reguliariai sportuoti: fiziniai pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę stiprina imuninę sistemą.
  • Nepervargti, skirti laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui.
  • Susirgus, laiku kreipkitės į gydytoją, kontroliuoti lėtines ligas.
  • Išvengti užkrečiamųjų ligų gali padėti ir elementarios higienos taisyklės: kruopščiai plaukite rankas.
  • Rūpintis tuo, ką dedame į burną. Mityba turi būti subalansuota.
  • Nepamiršti vitaminų C, B,E, mikroelementų – cinko, magnio, seleno.
  • Esant poreikiui, vartoti maisto papildų, preparatų, probiotikų.
  • Vengti streso, šypsotis, būti optimistais. Žinoma, kad emocijos turi įtaką ir imunitetui, ir ligoms.
  • Dėvėti drabužius, kurie atitinka oro sąlygas. Vien sušalimas ligos nesukelia, tačiau susilpnina organizmą ir ligų sukėlėjai lengviau į jį patenka ir greičiau įsitvirtina.

Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas