Maisto papildai

Maisto papildai – vartoti ar nevartoti?

Maisto papildai yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, pasižyminčių mitybiniu ar fiziologiniu poveikiu, šaltinis, kuris skirtas maisto racionui papildyti. Atrodytų, labai reikalingas maisto priedas. Ypač mūsų šalies gyventojams, kurių mityba nėra subalansuota. Tačiau vieningos nuomonės dėl maisto papildų vartojimo ligi šiol nėra. Nemažai gydytojų skeptiškai žiūri į maisto papildus, galbūt dėl to, kad kai kurie žmonės vis dar bando gydytis maisto papildais. Kada reikalingi maisto papildai?

Maisto papildai

Mityba nėra sveika
Mokslininkai teigia, kad mūsų sveikata net apie 30 proc. lemia tai, ką dedame į burną. O kad dedame ne tai, ką reikia, rodo ir dideli nutukusiųjų skaičiai. Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis (2012 m., tyrime dalyvavo 20-64 metų žmonės), mūsų šalyje sparčiai daugėja antsvorio turinčių vyrų (60 proc.), o nutukusių vyrų yra apie 18 proc. O antsvorio turinčių moterų skaičius per pastaruosius metus nekito, tačiau yra pakankamai didelis ir siekia apie 44 proc. Nutukimas nustatytas penktadaliui moterų. Europos kovos su nutukimu chartija atkreipia dėmesį, kad nutukimas ir antsvoris sudaro rimčiausią XXI amžiaus iššūkį visuomenei, nes tai didina daugelio ligų, netgi vėžio (atlikti tyrimai, kurie teigia, kad nutukimas didina vėžio riziką) grėsmę.
Antsvorį ir nutukimą lemia daug veiksnių, tarp kurių netinkama mityba, nejudrumas. Žmonės nenori ir nespėja maisto gaminti namuose, renkasi pusfabrikačius, kitą greitai paruošiamą maistą, dažnai užkandžiauja, todėl su maistu gauna daugiau energijos negu išeikvoja.
Atsižvelgiant į jau minėtą tyrimą, šviežių vaisių ir daržovių vartojimas Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar išlieka nepakankamas. Pasaulio sveikatos organizacija pataria suvalgyti bent 400 g vaisių ir daržovių per dieną. Juk vaisiai ir daržovės – pagrindiniai reikalingų mineralų, vitaminų, tarp jų ir antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų tiekėjai. Kai šių medžiagų trūksta, ar maisto papildai – išeitis norint subalansuoti mitybą ir aprūpinti organizmą visomis būtinomis medžiagomis?

Ar reikia vartoti maisto papildų?
Lietuvos, kaip ir daugelio kitų pasaulio šalių, gyventojai su maistu pakankamai būtinosiomis medžiagomis organizmo neaprūpina, todėl natūraliai didėja maisto papildų vartojimas.
Sveikatos specialistai teigia, kad žmonėms, kurie maitinasi netinkamai, tikslinga pavartoti maisto papildų, kurių sudėtyje yra vitaminų ir mineralinių medžiagų. Maisto papildų sudėtyje yra tos pačios medžiagos, kurių randama ir įprastame maiste. Taigi nėra nesuderinamumo problemos.
Ar maisto papildai reikalingi sveikai besimaitinantiems? Sveikatos specialistai teigia, kad ir tokių atvejų gali iškilti maisto papildų poreikis. Kodėl? Todėl kad dėl gamybos technologinio proceso sumažėja maisto biologinė vertė. Kitas dalykas, kad netinkamas gyvenimo būdas, alkoholis, dideli kavos kiekiai, kontraceptikai skatina tam tikrų medžiagų trūkumą. Taip pat kaip ir per dideli fiziniai krūviai, įtemptas darbas, stresas lemia didėjantį biologiškai veikliųjų medžiagų, ypač antioksidantų, vitaminų ir mineralų, poreikį. Be abejo, kad ir sergant padidėja organizmo vitaminų ir mineralų poreikis. Be to, tam tikros ligos gali išprovokuoti vitaminų stoką. Taip pat maisto papildų tinka vartoti norint pastiprinti organizmą. Maisto papildų vartoti tikslinga ir dėl to, kad tradiciniai maisto produktai kai kurių organizmui reikalingų medžiagų, pvz., seleno, jodo, turi labai mažai.

Maisto papildai – kaip pasirinkti?
Vaistininkai teigia, kad po savaitgalinių sveikatos laidų lankytojų vaistinėse padaugėja ir būtent tų, kurie pageidauja įsigyti vienokį ar kitokį šviežiai reklamuotą maisto papildą. Tačiau maisto papildų vartojimas – labai individualus dalykas. Ir dėl to, kad skiriasi žmonių mitybos įpročiai, ir dėl to, kad skirtinga sveikatos būklė, kiekvienas nešiojame savo ligų „puokštę“, ir galiausiai dėl to, kad kiekvieno skirtingas gyvenimo būdas. Taigi be reikalo nereikėtų vartoti maisto papildų, ypač kurių sudėtyje yra labai didelė veikliųjų medžiagų koncentracija. Vartojant maisto papildų, patartina vadovautis vartojimo instrukcijos rekomendacijomis, tada išvengsime perdozavimo rizikos. Perdozavimo rizika gali grėsti vartojant kelių pavadinimu, tačiau panašios sudėties, papildų. Todėl medikai rekomenduoja pasitarti su gydytoju.
Bendri patarimai renkantis maisto papildus – atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir dozes. Jeigu renkatės vitaminus ar kitas mineralines medžiagas, svarbu, kad jų kiekis būtų artimas 100 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN). Yra maisto papildų, kurių sudėtyje galima rasti praktiškai visų mikroelementų, tačiau reikia nepamiršti, kad maisto papildai nėra maisto pakaitalas. Su įprastu maistu gauname labai mažus reikalingus mikroelementų kiekius, todėl geriau rinktis tokius maisto papildus, kurių sudėtyje yra tų mineralinių medžiagų, kurioms nustatytos RPN ir kurių suvartojamą kiekį galima kontroliuoti, žinant, kiek RPN procentų suvartojama per dieną.
Dažniausiai maisto papildai vartojami organizmui stiprinti, todėl didelių dozių vartoti nereikia. Dideles dozes vartoti reikėtų tik tais atvejais, kai nustatytas tam tikros medžiagos trūkumas ar padidėjęs poreikis. Lygiai kaip visiškai neracionalu vartoti tokių maisto papildų, kurių sudėtyje yra labai maži naudingų medžiagų kiekiai. Jei maisto papildo sudėtyje vitaminų ar mineralų yra tik 5–50 proc. RPN, tokio papildo vartojimas gali neturėti reikšmingos įtakos mūsų organizmo būklei.

Maisto papildai – ne ligai gydyti
Šiandien daugelį žmonių vilioja natūralumas, todėl auga ir augalinių maisto papildų vartojimas. Būna atveju, kai žmogus atsisako gydymo ir reikalauja cheminį vaistą pakeisti natūralių. Medikai įspėja, kad maisto papildai – tai nėra vaistai. Todėl ant jų pakuočių draudžiama rašyti, jog jie turi kokią nors įtaką sveikatai. Neretai žmonės maisto papildus painioja su augalinės kilmės vaistais. Tačiau vaistai yra standartizuoti, o tai reiškia, kad jų sudėtyje esančių medžiagų kiekis ir santykis užtikrina deklaruotą preparato poveikį. Vaistiniai augaliniai preparatai pasižymi gydomuoju poveikiu.

Maisto papildai prieš laisvuosius radikalus
Pastaruoju metu daug kalbama apie žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Laisvieji radikalai gali sukelti daug sunkių ligų, paspartinti senėjimą, jie silpnina imunitetą, paveikia širdies ir kraujagyslių sistemą, gali skatinti vėžinius procesus ir t.t. Laisvųjų radikalų susidarymą skatina nesveikas gyvenimo būdas ir aplinka, netinkama mityba, stresas ir pan. Jei jų susidaro daug, organizmas nespėja su jais susidoroti pats. Tokiu atveju gali padėti maisto papildai-antioksidantai, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, ir jie pasišalina iš organizmo nepadarę jam žalos. Antioksidantai veikia priešingai nei laisvieji radikalai: aktyvina imuninę sistemą, stiprina ląsteles, palaiko jų gyvybingumą.
Gerai žinomi antioksidantai – vitaminai E, C, A, K, D ir mikroelementai selenas, cinkas, bioflavonoidai ir kt.
Per dieną mūsų organizmą atakuoja toksinų gausa, o, kadangi daugelio Lietuvos gyventojų mityba nevisavertė, tad ir tokios mitybos teikiamas apsauginis poveikis nėra pakankamas. Taigi antioksidantų maisto papildai gali padėti organizmui apsisaugoti nuo daugelio sveikatos problemų. Svarbu, kad gautume pakankamą jų kiekį. Ant maisto papildų pakuotės galime rasti išsamią informaciją apie antioksidantų sudėtį ir kiekius. Svarbu, kad antioksidantų kiekis būtų artimas 100 proc. rekomenduojamos paros normos. Kiekvienas antioksidantas atlieka savo antioksidacinę funkciją, tačiau didžiausias poveikis pasiekiamas, kai į organizmą patenka visi kartu.


Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas