Grįžti
sausio 18, 2014

Kodėl liūdnai pirmaujame pagal sergamumą širdies ligomis?

Jau daug metų širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje įvardijamos kaip vienos pavojingiausių, nes liūdnai pirmauja mirštamumo statistikoje. Gąsdina ir tai, kad ligos jaunėja: kardiologai pastebi, kad širdies infarktas, insultas vis dažniau ištinka 30-40-čius. Tačiau, nepaisant bauginančių skaičių, žmonės linkę manyti, kad šios mirtinos ligos juos aplenks.

Kodėl pirmaujame pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis?

Kodėl valgome sočiai ir riebiai?

Kiekvienos šalies gyventojų mitybos įpročiai skirtingi ir priklauso nuo to, kokios ūkio šakos buvo vystomos (žemdirbystė, gyvulininkystė, pramonė ir t.t.), kokia šalies geografinė padėtis (pvz., jūrinių valstybių gyventojai valgo daugiau žuvies), prekybos galimybės ir t.t. Kadangi nuo seno pagrindinės ūkio šakos Lietuvoje buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė, tradicinė yra ruginė duona, o iš mėsos – kiauliena ir lašiniai. Lietuviai visada mokėjo skaniai paruošti kiaulieną: lašiniai minimi dar 1394 m., o kumpis – 1503 m. rašytiniuose šaltiniuose. 1506 m. pirmą kartą minimas ir skilandis, kuris laikomas autentiškiausiu kulinarijos paveldu. Taigi, nuo senovės lietuviai valgydavo sočiai ir riebiai.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad valgymo įpročiai ne tik formuojasi vaikystėje (pastebėta, kad suaugę žmonės mėgsta tuos valgius, kurie buvo įprasti nuo mažų dienų), bet ir paveldimi. Taigi, paveldėjome ir nesveikas tradicijas, pvz., per šventes nuo maisto lūžtančius stalus. Po praėjusio šimtmečio karo ir pokario bado metų tai buvo gerovės požymis. Taigi, ir dabar daugelis šeimininkių, ypač vyresnės kartos, svarbiausioms metų šventėms, šv. Kalėdoms, Velykoms stengiasi paruošti kuo daugiau patiekalų, kurie dažnai būna riebūs arba pagardinti riebiais padažais. Kita vertus, ir šiokiadieniais daugelis neatsisako cepelinų su spirgučiais ar riebesnio kiaulienos kepsnio.

Kasame sau duobę patys?

Iš kartos į kartą perduodamų įpročių neįmanoma atsikratyti vienu mostu, todėl ir šiandien, specialistų teigimu, mūsų tautiečiai vis dar maitinasi per riebiai ir per sočiai. Tai patvirtina ir tyrimai. Štai Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas (2010 m.) nustatė, kad mitybos įpročiai keičiasi, tačiau sveikatai nepalankia linkme. Šio tyrimo duomenys rodo, kad didėja didelės energinės vertės, t.y. riebių, saldžių, maisto produktų vartojimas. O daržovių ir grūdinių produktų vis dar valgome nepakankamai. Jei 1997 m. šviežių daržovių kasdien valgydavo 70,3 proc. žmonių, tai 2007-aisiais – jau 43,4 proc., o 2010-aisiais – tik 40,4 proc.

Manoma, kad žmogui sveikiausi ir naudingiausi tie produktai, kurie užauga jo kieme, t.y. gimtojoje žemėje, ir kuriuos valgė jo protėviai. Tačiau reikia nepamiršti, kad anuomet, valgydami riebesnį ir sotesnį maistą, žmonės daugiau dirbo fiziškai. Be to, kartu su riebesniu maistu jie valgė nemažai daržovių – kopūstų, burokų, morkų, agurkų ir t.t.

Dabar fizinis aktyvumas smarkiai sumažėjo, o įprotis valgyti daug ir riebiai išliko. Tokie mitybos pokyčiai skatina nutukimą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą ir kitas lėtines ligas. Moksliniai tyrimai įrodė, kad daug sočiųjų riebalų turintis maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o tai savo ruožtu skatina aterosklerozę – arterijų standėjimą ir siaurėjimą, aterosklerozinių plokštelių susidarymą, dėl ko galiausiai susergama širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kita vertus, specialistai pastebi, kad daugėja žmonių, ypač jaunimo, kurie labiau domisi tuo, kas lėkštėje, ir maistą sieja su sveikata.

Koks svarbiausias maisto pasirinkimo kriterijus lietuviams?

Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas (2010 m.) parodė, kad, palyginti su analogiško tyrimo, vykdyto 2007 m., duomenimis, dabar didesnė žmonių dalis (20 proc.) rinkdamiesi maistą galvoja apie sveikatą (apie 18 proc.). Mažiau svarbus žmonėms tampa ir skonis. Tai teigiamos tendencijos. Kita vertus, minėtas tyrimas atskleidė, kad vis didesnei žmonių daliai svarbesnė tampa maisto produktų kaina. Jeigu 2007 m. pagal kainą produktus rinkosi 32,6 proc. žmonių, tai 2010 m. jau beveik 37 proc. O žema kaina, kaip žinoma, ne visada garantuoja sveikatai naudingą produktą. Pavyzdžiui, pigiau kainuojančių mėsos gaminių sudėtyje vietoje mėsos bus mechaniškai atskirta mėsa, krakmolas ir kiti priedai. Dėl taupymo žmonės neretai sviestą keičia margarinu, o jame yra transriebalų rūgščių, kurios susidaro skystųjų augalinių aliejų perdirbimo (hidrogenizacijos) metu. Tai yra „blogieji“ riebalai, ir jų vartojimą reikėtų riboti. Veikiausiai dėl tos pačios priežasties per mažai valgoma ir žuvies, ypač riebiųjų lašišinių žuvų, kuriose gausu naudingų širdžiai polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių. Medikai ragina patiekalų iš šaltųjų jūrų žuvų valgyti bent 3 kartus per savaitę, o jau minėtas tyrimas nustatė, kad šį poreikį tenkina tik 30 proc. apklaustųjų.

Kad net prie jūros gyvenantys lietuviai retai valgo žuvies, atskleidė ir Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro tyrimas. Šio tyrimo duomenimis, net 40 proc. apklaustųjų klaipėdiečių prisipažino, kad per pasartąją savaitę nė karto nevalgė žuvies. O ir žuvis žuviai nelygi. Pavyzdžiui, itin vertingos sveikatai ir širdžiai yra laukinės lašišinės žuvis. O mūsų žmonės dažniausiai valgo fermose auginamas, kurių maistinė vertė mažesnė.

Esame vieni nelaimingiausių?

2013-ųjų metų „Happy Planet Index“ (HPI) duomenimis, lietuviai yra vieni nelaimingiausių Europoje. Vertinimas vyko pagal tris kategorijas: vertinta vidutinė gyvenimo trukmė, pasitenkinimas gyvenimu ir ekologinė tarša. Lietuvai teko 120-oji vieta iš 151. Ir nors tyrimai rodo, kad finansai ir ekonominė gėrovė ne visada lemia laimės jausmą, nedarbas, neužtikrintumas dėl ateities kelia nuolatinį stresą, įtampą, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nervinė įtampa padidina kraujo spaudimą, sukelia kraujagyslių spazmus, trikdo kraujo riebalų pusiausvyrą. Kita vertus, yra duomenų, kad laimingi žmonės mažiau serga lėtinėmis ligomis.

Širdžiai naudingos medžiagos

Kadangi daržovių valgome per mažai, mūsų organizmas nėra pakankamai aprūpinamas antioksidantais, kurie mažina aterosklerozės formavimąsi, todėl itin reikalingi siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Žinomiausias antioksidantų yra vitaminas C. Tačiau yra medžiagų, kurios pasižymi dar stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis. Pvz., resveratrolis. Jis laikomas vienu stipriausių gamtoje esančių antioksidantų: jo antioksidacinis aktyvumas 20 kartų didesnis nei vitamino C, 17 kartų didesnis nei kofermento Q10, 5 kartus viršija beta karotino aktyvumą.

Resveratrolis – tai polifenolio junginys, kurio yra ne tik raudonosiose vynuogėse, iš jų pagamintame vyne ar sultyse, bet ir riešutuose, kakavoje ir vaccinium šeimos uogose (mėlynėse, šilauogėse, spanguolėse). Plačiausiai resveratrolio gavybai naudojama Rytų šalyse auganti plačialapės rūgties šaknis (Hu Zhang). Mikronizuota resveratrolio technologinė forma (resveratrolis susmulkinamas iki mikronų dydžio) greičiau pasiekia žarnyną. Mikronizuotas resveratrolis greičiau ir geriau absorbuojamas žarnyne, o tai padidina jo biologinį prieinamumą ir veiksmingumą.

Tai riebaluose tirpus junginys, kurį pagamina pats augalas ir augale jo daugėja kaip apsauginės medžiagos, kai augalą veikia įvairios stresinės sąlygos: šaltis, karštis, grybelinė, virusinė ir bakterinė infekcijos, ultravioletiniai ar radioaktyvieji spinduliai. Taip augalas apsisaugo ir išlieka gyvybingas susirgęs arba pablogėjus išorinėms sąlygoms. Klinikiniuos tyrimuose pateikiama nuomonė, kad resveratrolis gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, ypač kalbant apie šių ligų profilaktiką.

Resveratrolį tradicinė Kinijos ir Japonijos liaudies medicina naudoja jau daugiau nei 2000 metų. O juk visiems gerai žinoma apie japonų ilgaamžiškumą: jų moterys gyvena vidutiniškai apie 86 m., o vyrai – 80 m. Dar įdomu ir tai, kad du iš trijų apklaustų Japonijos piliečių (67 proc.) laiko save laimingais.

Prisijunkite prie mūsų

Google+


View Sveikai Širdžiai's LinkedIn profileView Sveikai Širdžiai's profile

Sveikai Širdžiai

Jūsų el. pašto adresas (būtina)

Jūsų klausimas